Kelio sąnario osteoartritas

Kelio sąnarys nuolat patiria stresą. Bėgimas ir šokinėjimas, ėjimas ir lipimas laiptais ar tiesiog stovėjimas turi įtakos kelio kremzlinio audinio būklei. Jei kremzlės pusiausvyra sutrinka, prasideda kelio sąnario artrozės – gonartrozės – vystymasis.

Gonartrozė – tai kelio sąnarį deformuojanti artrozė, kurią lydi lėtiniai hialininės kremzlės paviršių, taip pat kaulų – šlaunikaulio ir blauzdikaulio – pažeidimai. Kelio sąnario ligos simptomai yra skausmas, kuris sustiprėja judant. Dėl joje susikaupusio skysčio judėjimas yra ribotas. Vėliau atsiranda kelio judesių apribojimas dėl kojos atramos pažeidimo. Patologijos diagnozė grindžiama anamnezės ir paciento nusiskundimų rinkimu, vizualinio apžiūros rezultatais ir kelio sąnario techniniais tyrimais. Tokie su amžiumi susiję raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai vyresniame amžiuje pasireiškia beveik kiekvienam.

Bendra informacija

Gonartrozė (iš lot. articulatio genties – kelio sąnarys) yra labiausiai paplitusi artrozė, kuri yra degeneracinis-distrofinis progresuojantis neuždegiminio pobūdžio kelio sąnario kremzlės pažeidimas. Moterys ir pagyvenę žmonės dažniausiai kenčia nuo gonartrozės. Tačiau po traumų intensyviai sportuojant gonartrozė pasireiškia net jauniems žmonėms.

Artrozės priežastis yra sąnario viduje esančios kremzlės struktūros pasikeitimas, o ne druskų nusėdimas. Sergant gonartroze, ten, kur sausgyslės prisitvirtina prie raiščių aparato, susidaro druskų nuosėdos, tačiau jos negali būti skausmo simptomų priežastis. Pirmiausia kremzlėje atsiranda įtrūkimų, dėl kurių kai kuriose vietose sumažėja storis. Palaipsniui krūvis persiskirsto, sąnarys pradeda liestis su kaulais, pagreitina skausmingą procesą. Dėl to kelio sąnaryje atsiranda šie pokyčiai:

• kelio kremzlės plonėjimas, kol išnyksta;
• sinovinio skysčio sudėties ir kiekio pokyčiai;
• kelio kaulų pažeidimas dėl trinties;
• osteofitų atsiradimas;
• standumas dėl sąnario kapsulės sutankinimo;
• raumenų spazmas.

Dėl to deformuojasi kelio sąnarys, ribojamas jo mobilumas, dėl ko tai gali sukelti negalią ir darbingumo praradimą.

Kelio sąnario osteoartritas gali būti vienpusis ir pažeisti tik vieną dešinės arba kairės kojos kelį, dvišalės artrozės atveju pažeidžiami abu kelio sąnariai.

Kelio sąnario artrozės simptomai

Kelio sąnario artrozės simptomai gali būti labai įvairūs:

• Iš pradžių kyla nedidelis diskomfortas lipant laiptais, vėliau skausmo sindromas didėja ir kankina net ramybėje;
• sustingimas atsiranda ryte, iš pradžių trunka kelias minutes, vėliau gali trukti iki pusvalandžio;
• atsiranda aštrus traškėjimas, kurį jau lydi antrojo pažeidimo laipsnio skausmas;
• ribotas judrumas, sunku sulenkti ir ištiesinti kelį dėl skausmo, kaulų trinties, osteofitų augimo, galutinėse stadijose gali užsikimšti sąnarys (ankilozė);
• nestabili eisena dėl raumenų atrofijos (raumenų apimties sumažėjimas);
• kelio sąnario deformacija dėl kaulų augimo ir jų formos pokyčių, atsiradus uždegiminiam procesui raumenyse ir raiščiuose, padidėja patinimas aplink sąnario audinius;
• šlubavimas dėl progresuojančios kelio sąnario ligos, vėlesnėse stadijose pacientas yra priverstas vaikščioti net su vaikštynėmis.

Artrozės liga prasideda palaipsniui. 1-oje gonartrozės stadijoje pacientai jaučia nedidelį sustingimą ir skausmą, atsirandantį lipant ar nusileidžiant laiptais. Galimas srities po keliu patempimas. Būdingi yra pradiniai skausmo pojūčiai, atsirandantys sėdint kilimo pradžioje. Kai pacientas tolsta, skausmas mažėja, tačiau įtempus vėl atsiranda.

Išorinių kelio pakitimų nėra. Kartais galimas patinimas ir sinovito išsivystymas – skysčių kaupimasis padidėjus, sąnario patinimas, jaučiamas sunkumas ir riboti judesiai.

2 stadijoje intensyvus skausmas atsiranda ilgai mankštinantis ir sustiprėja einant. Skausmas dažniausiai lokalizuotas išilgai priekinio paviršiaus sąnario viduje. Po poilsio skausmas išnyksta, bet judant vėl atsiranda.

Progresuojant artrozei, mažėja judesių skaičius kelio sąnaryje, stengiantis kuo labiau sulenkti koją atsiranda skausmas, šiurkštus, aštrus traškėjimas. Konfigūracija keičiasi, jungtis plečiasi. Sinovitas atsiranda su dar didesniu skysčių kaupimu juose.

3 stadijoje skausmas tampa nuolatinis ir vargina ne tik vaikštant, bet ir ramybėje. Skausmingi pojūčiai atsiranda net naktį, pacientai, norėdami užmigti, ilgai ieško kojos padėties. Sąnario lenkimas ir išplėtimas yra riboti. Kartais pacientas negali visiškai ištiesinti kojos. Sąnarys yra išsiplėtęs ir deformuotas. Kartais pacientams pasireiškia kojų valgus deformacija, jos tampa X arba O formos. Dėl kojų deformacijos ir ribotų judesių pacientų eisena tampa nestabili, važinėja. Sunkiais gonartrozės atvejais pacientai juda su ramentais.

Kelio sąnario artrozės priežastys

Dauguma artrozės atvejų atsiranda dėl kelių priežasčių. Šie veiksniai apima:

• Traumos.25% gonartozės atsiranda dėl traumų: menisko pažeidimo, raiščių plyšimų. Gonartrozė dažniausiai pasireiškia praėjus trejiems penkeriems metams po traumos, kartais liga gali išsivystyti ir anksčiau – po dviejų trijų mėnesių.
• Fiziniai pratimai.Dažnai gonartrozė atsiranda po keturiasdešimties metų dėl profesionalaus sporto ir per didelio fizinio krūvio kelio sąnaryje, dėl kurio išsivysto degeneraciniai-distrofiniai pokyčiai. Sąnariams ypač pavojingas greitas bėgimas ir intensyvūs pritūpimai.
• Perteklinis svoris.Perteklinis svoris žymiai padidina kelių sąnarių apkrovą, sukeldamas traumą. Gonartrozė ypač sunku, jei yra medžiagų apykaitos sutrikimų ir venų varikozės.
• Sėslus gyvenimo būdas.

Gonartrozės vystymosi procesas didėja sergant artritu, dėl podagros ar ankilozuojančio spondilito. Gonartrozės rizika yra genetinis raiščių silpnumas ir sutrikusi inervacija sergant neurologinėmis ligomis.

Patogenezė

Kelio sąnarį sudaro šlaunikaulio ir blauzdikaulio paviršiai. Priešais kelio sąnario paviršių yra girnelės. Judant tarp šlaunikaulio griovelių jis slysta. Blauzdikaulio ir šlaunikaulio sąnariniai paviršiai padengti labai stipria, lygia ir elastinga iki šešių mm storio hialinine kremzle. Judant kremzlė sumažina trintį ir veikia kaip amortizatorius.

Yra 4 artrozės etapai:

• 1 etapas.Kraujagyslėse, maitinančiose hialininę kremzlę, sutrinka kraujotaka. Jo paviršius išdžiūsta ir atsiranda nedideli įtrūkimai, kremzlė pamažu praranda glotnumą, kremzlės audinys plonėja ir, užuot švelniai slydęs, limpa, prarasdamas smūgių sugeriamumą. Vizualinių artrozės simptomų nėra, rentgenogramoje matomas nedidelis nukrypimas.
• 2 etapas.Pasikeičia kaulų struktūra, suplokštėja sąnario sritis, kad tilptų didesnės apkrovos. Kaulo dalis, esanti po kremzle, tampa tankesnė. Išilgai sąnario kraštų atsiranda pradinio raiščių kalcifikacijos apraiškos - osteofitai, primenantys spyglius rentgeno nuotraukoje, taip pat matomas sąnario tarpo susiaurėjimas. Sąnario sinovinė kapsulė išsigimsta, tampa raukšlėta. Skystis sąnaryje tirštėja, didėja jo klampumas, pablogėja tepimo savybės. Kremzlės degeneracijos procesas pagreitėja, jos plonėja, o vietomis visai išnyksta. Jai išnykus, trintis sąnaryje didėja, o degeneracija smarkiai progresuoja. Pacientai jaučia skausmą fizinio krūvio metu, lipdami laiptais, pritūpdami, ilgai stovėdami.
• 3 etapas.Rentgeno spinduliai rodo pastebimą, kartais asimetrinį sąnario tarpo susiaurėjimą. Dėl menisko deformacijos kaulai deformuojasi ir spaudžia vienas kitą. Judėjimas sąnaryje yra ribotas dėl daugybės didelių osteofitų. Nėra kremzlės audinio. Nuolatinis skausmas persekioja pacientą ramybės būsenoje, vaikščioti be atramos neįmanoma.
• 4-as etapas.Kelio sąnario judesiai yra neįmanomi, rentgeno spinduliai rodo visišką kremzlės deformaciją ir sąnarių kaulų sunaikinimą, daug osteofitų, o kaulai gali susilieti vienas su kitu.

klasifikacija

Atsižvelgiant į ligos patogenezę, išskiriami du tipai: pirminė – idiopatinė ir antrinė gonartrozė. Pirminis pasireiškia be sužalojimo, dažniausiai vyresnio amžiaus pacientams ir yra dvišalis. Antrinis išsivysto dėl ligų ir vystymosi sutrikimų arba dėl kelio sąnario traumų. Jis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir dažniausiai yra vienpusis.

Diagnostika

Sąnarių artrozės diagnozę atlieka ortopedas arba traumatologas medicinos klinikoje.

• Paskyrimas prasideda anamnezės rinkimu – pagrindiniais paciento nerimą keliančiais nusiskundimais ir simptomais. Gydytojas išsiaiškina nusiskundimus, lėtinių ligų buvimą, buvusius sužalojimus, lūžius ir traumas, užduoda papildomus klausimus.
• Ištyrus atskleidžiamas sąnario paslankumas, deformacijos ir skausmo ypatybės. 1 gonartrozės stadijoje pacientas neturi išorinių pakitimų. 2 ir 3 stadijose aptinkama sąnarių kontūrų deformacija ir sutirštėjimas, judesių apribojimas ir kojų kreivumas. Kai girnelės juda, pasigirsta aštrus traškėjimas. Palpuojant gydytojas nustato skausmą vidinėje sąnario erdvėje. Sąnarys gali padidėti. Nustatomas sąnario patinimas. Palpuojant sąnarį jaučiamas svyravimas.
• Pacientas siunčiamas laboratoriniams tyrimams. Atliekant bendrą kraujo tyrimą, nustatomas uždegimas, o biocheminis tyrimas atskleidžia galimas problemų priežastis.
• Toliau reikalinga instrumentinė paciento diagnostika. Tam naudojami rentgeno spinduliai. Rentgenas – diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti kelio artrozės požymius: sąnario tarpo susiaurėjimą, osteofitus ir kaulų deformacijas. Sąnario rentgenograma – tai metodika, patikslinanti patologinių pokyčių diagnozę ir artrozės dinamiką. Gonartrozės pradžioje pakitimų rentgeno nuotraukose nesimato. Vėliau nustatomas sąnario tarpo susiaurėjimas ir subchondralinės zonos sutankinimas. Gonartrozę galima diagnozuoti tik rentgeno spinduliais ir klinikiniais tyrimais.
• Šiais laikais greta rentgenografijos artrozei diagnozuoti naudojama kompiuterinė tomografija (KT), leidžianti detaliai ištirti kaulų pokyčius, taip pat magnetinio rezonanso tomografija (MRT), leidžianti vizualiai įvertinti paciento būklę. sąnarį ir naudojamas raumenų audinio bei raiščių pokyčiams nustatyti.
• Atliekant ultragarsinį tyrimą (ultragarsą) įvertinama sausgyslių, raumenų, sąnario kapsulės būklė.
• Skystis nusausinamas iš pažeisto sąnario, kad būtų galima įdėti kamerą, kad būtų galima apžiūrėti sąnario vidų (artroskopija).

Prireikus gydytojas skiria studijas ir papildomas specializuotų specialistų konsultacijas.

Kelio sąnario artrozės gydymas

Artrozės gydymo būdus galima suskirstyti į tris grupes:

• medicininis;
• fizioterapija;
• chirurginis.

Artrozę gydo traumatologai, reumatologai, ortopedai. Konservatyvus gydymas prasideda ankstyvoje stadijoje. Sunkėjant artrozei, gydytojai rekomenduoja maksimaliai pailsėti sąnariui. Pacientams skiriamos reikiamos procedūros: mankštos terapija, masažas, purvo terapija.

Nustačius 1 ir 2 stadijų ligą, skiriami vaistai ir kineziterapija, jei pažeidimas platus – chirurgija ir chirurginė intervencija.

Gydymas vaistais

Tinkamai vartojant vaistus, galima sustabdyti skausmą ir uždegimą, taip pat sulėtinti kremzlinio audinio irimo procesą. Todėl svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Svarbu – nesigydykite. Netinkami vaistai, parinkti savarankiškai ir nepasitarę su gydytoju, gali tik pabloginti situaciją ir sukelti rimtų komplikacijų.

Artrozės gydymas vaistais apima šių vaistų vartojimą:

• priešuždegiminis:malšina uždegimą ir mažina skausmą sąnariuose;
• hormoninis:skiriami, kai neveiksmingi vaistai nuo uždegimo;
• antispazminiai vaistai:padėti atsikratyti raumenų spazmų ir palengvinti paciento būklę;
• chondroprotektoriai:gerina medžiagų apykaitos procesus sąnaryje ir padeda atkurti sąnario funkciją, taip pat vaistus, pakeičiančius sinovinį skystį;
• vaistai, gerinantys mikrocirkuliaciją: pagerinti mitybą ir aprūpinimą deguonimi.

Priklausomai nuo kiekvienos konkrečios situacijos, naudojamos tabletės, intraartikulinės steroidinių hormonų injekcijos ir vietinės formos vaistai. Vaistų pasirinkimą atlieka gydantis gydytojas. Kartais artroze sergantis pacientas siunčiamas gydytis į sanatoriją, jam rekomenduojama vaikščioti su ramentais ar lazdele. Kelio sąnario apkrovai palengvinti naudojamos individualios ortozės arba specialūs vidpadžiai.

Be to, artrozei gydyti naudojami sudėtingi nemedikamentiniai metodai:

• fizinė terapija (fizinė terapija)kuri atliekama prižiūrint specialistui;
• masažo kursainesant uždegiminio proceso;
• osteopatinis poveikisgydant artrozę, kuri yra skirta ne tik pažeistai vietai, bet ir viso organizmo resursų atkūrimui, nes patologinis procesas, vykstantis lokaliai sąnario srityje, yra daugelio organizme vykstančių procesų rezultatas. . Osteopatinės sesijos metu dirbama su visa raumenų ir kaulų sistema, siekiant maksimaliai atstatyti stuburo, dubens kaulų, kryžkaulio inervaciją ir judrumą bei pašalinti viso kūno nervų ir kraujagyslių suspaudimą!

Fizioterapija

Fizioterapiniai metodai naudojami siekiant pagerinti sąnario kraujotaką, padidinti jo judrumą, sustiprinti vaistų gydomąjį poveikį. Gydytojas gali paskirti šias procedūras:

• šoko bangos terapija:ultragarsu pašalinami osteofitai;
• magnetoterapija:magnetinis laukas veikia medžiagų apykaitos procesus ir skatina regeneraciją;
• lazerio terapija:giliųjų audinių šildymas lazeriu;
• elektroterapija (miostimuliacija):elektros šokas į raumenis;
• elektroforezė arba fonoforezė:chondroprotektorių ir analgetikų skyrimas naudojant ultragarsą ir elektros srovę;
• Ozono terapija:dujų įpurškimas į sąnario ertmę.

Chirurgija

Net ir tinkamai parinkus gydymą, kai kuriais atvejais gydymo metodai būna neveiksmingi. Tuomet pacientui, turinčiam stiprų skausmo sindromą, skiriamas chirurginis kelio artrozės gydymas ir operacijos:

• endoprotezavimas:viso sąnario pakeitimas protezu;
• artrodezė:tvirtinimas tarp kaulų jų nejudrumui, siekiant sumažinti skausmą ir suteikti žmogui galimybę atsiremti į koją;
• osteotomija:nupjauti vieną kaulą, kad jis būtų kampu į sąnarį, kad sumažėtų stresas.

Jei endoprotezo pakeisti neįmanoma, taikoma artrodezė ir osteotomija.

Prevencija

Prevencinės priemonės ir gydytojo rekomendacijų laikymasis vaidina svarbų vaidmenį gonartrozės atsiradimui. Norint sulėtinti sąnarių degeneracijos procesus, svarbu laikytis taisyklių:

• užsiimti specialia fizine veikla: kineziterapija ir gimnastika be nereikalingų sąnarių apkrovų;
• vengti sunkaus fizinio krūvio;
• pasirinkti patogius ortopedinius batus;
• Stebėkite savo svorį ir dienos režimą – kaitaliokite specialius pratimus ir laiką poilsiui.

Dieta

Pažeistos kremzlės būklė labai priklauso nuo mitybos. Esant artrozei, būtina išskirti:

• gazuoti gėrimai;
• alkoholiniai gėrimai;
• riebus ir per aštrus maistas;
• konservai ir pusgaminiai;
• produktai su dažikliais, konservantais, dirbtiniais kvapikliais.

Dietoje turėtų būti: baltymų, riebalų rūgščių, pavyzdžiui, omega-3, kolageno, kurio yra želatinoje. Būtina valgyti nedidinant kūno svorio.

Pasekmės ir komplikacijos

Kelio sąnarių osteoartritas vystosi lėtai, tačiau negydomas kyla rimtų komplikacijų:

• sąnario deformacija ir bendros kelio konfigūracijos pasikeitimas dėl raumenų restruktūrizavimo ir kaulo rėmo kreivumo;
• apatinių galūnių sutrumpinimas;
• ankilozė - visiškas kelio sąnario imobilizavimas;
• raumenų ir kaulų sistemos pažeidimas.